- kėpsoti
- kėpsóti, kė̃pso, -ójo intr. 1. išsikėtusiam gulėti ar sėdėti: Šiauduos užvirtęs ir kėpso į ūsą pūsdamas A.Vencl. Jis tebekėpsojo atsilošęs kėdėje Vaižg. Pavalgęs pietų, bimt į lovą – užvirtęs ir kė̃pso Gs. Ko daba kėpsaĩ, eitum pri darbo! Rs. Kė̃pso kaip ir varlė išsikėtęs Pnd. Boba, nuo šieno vežimo aukštielninkais nukritus, kė̃pso J. Ant takelio kėpso aukštielnyka katė Lnkv. Kė̃pso išvirtęs ant lovos Rm. Mūsų tas mažutis kė̃pso sau lopšy, ir tiek Rm. Kė̃pso visi an lovų pilvus išvertę Vžns. Varlė negyva kėpso an prieklėčio Ds. Kė̃pso kaip vaikas lopšy Ds. Kėpso išvirtęs kap kelmas Tvr. 2. kioksoti, tūnoti, kyšoti: Šalia vartų kėpsojo platus šulinio rentinys rš. Tiktai vienas rėtis kėpso nuošaliai S.Nėr. Didžiulės pusnys kėpsojo pagrioviais ir įlomėlėse J.Balt. Sode kėpso keletas senoviškų bičių aulių rš. Kėpso patrankų stovai rš. Mato – guli liepa, išsitiesus per visą daržą... Tik žalios šakos į aukštą kėpso kaip rankos V.Krėv. Nupjauto medžio šakos kėpsójo iškilusios į dangų Brt. Teip ir kė̃pso pašaliais visa kas išmėtyta Trgn. Po ugnies tik nuodėguliai kė̃pso Lzd. Kas ten ant lauko kėpso? Lyg būtų šuo, lyg žmogus – negali užmatyt Jrb. Vienas kėpso, kitas vėpso Rš. Kojos kė̃pso [iš vežimo] OG349. Kur ne kur, tolėliau nuo kelio, kėpsojo sunaikintų tankų liekanos J.Dov. ^ Du vėpso, du kėpso, keturi eina keliaĩs (karvė) Slk. 3. laikytis: Ledva kė̃pso, ledva tūras kaminas pársprogęs Škn. | Gyvybė ledva kė̃pso, kad pasenęs kas yra Škn. Dar kokis paršas kėpso Lp. \ kėpsoti; iškėpsoti
Dictionary of the Lithuanian Language.